Vienos paros kelionės mums jau tapo norma. Šį kartą – sutikti Naujus metus Dubline.
Į Dublino centrą atvykom jau temstant, tad greitai nusimetėm daiktus hostelyje ir išėjom pasižvalgyti po miestą ir paieškoti vietos skaniai pavalgyti. Pirmiausia, į ką atkreipiau dėmesį mieste – nerealiai gražios iškabos ir pastatai. Jiems būtų galime sukurti atskirą albumą ar net išleisti knygą (kažkodėl net neabejoju, kad kažkur tokia jau yra). Kitas svarbus aspektas – vėjas. Žinojau, kad miestas prie jūros, tad labai realu to tikėtis, bet niekaip neįprantu prie to stipraus ir visur besiskverbiančio vėjo. Keistai atrodau šalia plonai apsirengusių vietinių, kai vaikštau su žiemine striuke, storu šaliku ir visai norėjau netgi kapišoną nuo vėjo užsimaukšlinti.
Pirmoji sustojimo vieta – “My meat Vagon”. Internete rasta vieta, kurią pasirinkom dėl skaniai atrodančių mėsos patiekalų. Pasirinkom didelį rinkinį mėsos (kuris teoriškai skirtas vienam), ir tikrai gerokai prisivalgėm.
Pavalgius jau pasukom link barų gatvelės, kur turėjo ir vykti geriausias veiksmas prieš Naujus.
O priėjus “Temple Bar”, mes iš jo išėjom tik prieš pat vidurnaktį (ir tai tik tam, kad vėl sugrįžtume). Muzika, atmosfera, žmonės, nuotaika, Guinness alus – viskas buvo TOBULA. Airiai tikrai moka linksmintis.
Pats Naujų metų sutikimo momentas nebuvo labai įspūdingas. Drįsčiau teigti, kad Lietuvoje fejerverkų būna ir daugiau, ir jie įspūdingesni. Ir buvo keista, kad aplink niekas nešaudė savo fejerverkų, neturėjo jokių šaltų ugnelių. Vienintelis šventės akcentas – šampano buteliai. Vienoje parduotuvėje ir mes spėjom pasičiupti paskutinį likusį mažiuką Prosecco buteliuką.
Rytojaus diena buvo labai rami. Mums beliko sulaukti savo skrydžio namo, tad kol turėjom laiko, dar pavaikštinėjom Dublino gatvelėmis, išgėrėm arbatos knygyne, paskaitėm knygas ir atsisveikinom su šiuo tikrai fainu miestu.
