Dviračiais į Trakus
Jau tradiciniu tapęs maršrutas Vilnius – Trakai po darbų. Tikslas – suvalgyti kibinų ir po to su traukiniu grįžt atgal. Smagus ir malonus vakaras.
2016-05-08
Category
Jau tradiciniu tapęs maršrutas Vilnius – Trakai po darbų. Tikslas – suvalgyti kibinų ir po to su traukiniu grįžt atgal. Smagus ir malonus vakaras.
Šiandien labai šilta ir saulėta sekmadienio popietė, kurios tikrai nesinori praleisti namuose. Buvom suplanavę sėst ant dviračių ir apsukti nemažą ratą aplink Vilnių, bet Mindaugas susitraumavo ranką, tad teko šį planą atidėti. Bet užtat čiupom po puodelį karštos kavos ir nuvažiavom pasižiūrėti, kaip šįmet laikose visai netoli Vilniaus esantis Varnikų pažintinis takas. Važiuojant link Trakų eismas gana intensyvus abiem kryptimis – vieni jau pabuvoję Trakuose keliauja namo, kiti galbūt vyksta ten praleisti vakaro. O mes, likus 2 km iki Trakų, pasukom link Senųjų Trakų ir dar šiek tiek pavažiavę atvykom prie Varnikų pažintinio tako pradžios. Varnikų pažintinis takas – tai…
Keliaujant namo iš NYC, turėjome persėdimą Berlyne ir ~6 val. laisvo laiko. Kadangi Berlyno centras netoli, sėdom į autobusą ir keletui valandų atvykom į centrą. Prasiėjom pro Brandenburgo vartus, jau prasidėjusias kalėdines muges, užkandom vietinėj kavinukėj ir grįžom į oro uostą.
Trumpa vieno vakaro išvyka į Philadelphia, kurios tikslas – pamatyti Toronto “Raptors” komandoje žaidžiantį Joną Valančiūną. Arenoje stebino linksmybės nuo pat įėjimo – visiems dalino rankšluosčius su Philadelphia 76ers logotipais, vyrų akis džiugino šokėjos, visur aplink tvyrojo linksmybių atmosfera. Visi su didžiuuuuuliais puodais cocacolos, bulvytėmis fri su įvairiausiais padažais. Išbandėm ir mes – visai skanu, bet dažnai tokio maisto organizmas turbūt nepakeltų 🙂 Pačioje arenoje per varžybas veiksmo kurkas mažiau negu pas Lietuvoj. Susidarė vaizdas, kad amerikiečiai ateina kaip į šou – jie sėdi, valgo, geria – o juos dar kažkas turi ir linksminti. Lietuvoje krepšininkų palaikymas kur kas didesnis.
NYC Public Library – tai vienas įspūdingiausių ir didžiausių marmurinių pastatų visose Jungtinėse Valstijose. Bibliotekos įėjimą ištikimai “saugo” du marmuriniai liūtai, simbolizuojantys kantrybę ir tvirtumą. Bibliotekoje saugomi daugybė rašytojų rankraščių, o taip pat originali Nepriklausomybės Deklaracija ir Gutenbergo Biblija. Bibliotekos Žemėlapių skyrius taip pat daugiau negu įspūdingas – jame saugoma 431000 žemėlapių, 16000 atlasų ir kartografijos knygų nuo XVI a. iki šių dienų. Sakoma, kad viena įspūdingiausių Bibliotekoje esančių salių – Rose Main Reading Room. Deja, šiuo metu ji uždaryta renovacijai.
Mūsų kelionė į Niujorką prasideda! Tiesa, į Niujorką pateksim dar ne taip greitai. Iki tol mes turim iš Palangos skristi iki Oslo, iš ten į Helsinkį, o va tada jau tiesus kelias per Atlantą. Į Oslą su mumis skrido nemažai lietuvių – vieni uždarbiauti, kiti lankyti gimines. Tad ir lėktuvas buvo beveik pilnas. Oslo Gardermoen oro uoste turėjom laukti kito lėktuvo beveik parą laiko. Būtume traukę iki miesto centro, bet kai paskaičiavom kiek mums kainuos kelionė iki centro ir atgal, nusprendėm patinginiauti oro uoste. Kadangi abu buvome pavargę nuo įtemptų darbų, norėjosi tiesiog kurį laiką sėdėti ir nieko neveikti. Na,…
Šiandien mūsų laukia dykuma! Iš Feso pajudėjome pačiu laiku – čia oras visai subjuro, pasipylė lietus. Kol vykome į oro uostą su autobusu, per jo langus (kurie beje neužsidarė) prilijo tiek, kad grindimis tekėjo upeliai. Oro uoste atsiėmę užsisakytą automobilį pajudėjome iš miesto. Mūsų laukė apie 500 km kelio šiandien, kas reiškia 7 val. vairavimo. Tad užsipylėme kuro ir nedelsdami pajudėjome dykumų link. Pakeliui mus labai stebino puikiausios kokybės keliai, kurie beje buvo visiškai tušti. Tik retkarčiais prasilenkdavo su viena kita mašina, arba sustodavom kai kelią užtverdavo beždžionės. Į dykumą atvažiavom jau pavakare, tad nieko nelaukiant ieškojome tų, kurie galėtų…
Fesas – trečias pagal dydį Maroko miestas bei vienas iš keturių „Maroko imperatoriškųjų“ miestų, išsidėstęs Atlaso kalnų papėdėje. Nepaisant vis modernėjančio pasaulio, Fesas sugebėjo išsaugoti savo autentiškumą, kuris ypač atsiskleis vaikštant senojoje miesto dalyje. Mes abi savo dienas Fese praleidome senamiestyje, pačioje miesto širdyje. Čia viskas kaip senovėje – asiliukais pristatomos prekės į turgų, iš vietinių kavinėse sėdi tik vyrai, pats veiksmas prasideda saulei nusileidus. Užtat žmonės draugiški ir paslaugūs – parodys ieškomą objektą, atsakys į kitus iškilusius klausimus. Ir priešingai negu buvome prisiskaitę, už kiekvieną paslaugą neprašo pinigų.
Šį kartą mūsų atostogų keliai pagaliau suka link Afrikos žemyno. Planuose – apvažiuoti bent jau šiaurinę Maroko dalį. Kaip žinia, tiesioginių skrydžių iš Lietuvos nėra, tad rinkomės geriausią variantą su persėdimu. Tam tiesiog idealiai tiko Roma. Pusdienis mūsų pamėgtame mieste pradėti atostogas – pats tas. Tad tik nusileidę oro uoste, tiesiu taikymu patraukėme į miesto centrą, kur visiškai “easy” ritmu pasivaikštinėjom po miestą.
Rundalės rūmų ansamblis yra žymiausias baroko ir rokoko architektūros paminklas Latvijoje, pilyje galima pamatyti 43 restauruotus kambarius, dvi paradines sales, taip pat didelį baroko stiliaus sodą. Rundalės rūmų ansamblis buvo pastatytas 1736-1740 m. kaip Kuržemės hercogo Ernsto Johano Birono – Rusijos carienės Anos Ivanovnos favorito – vasaros rezidencija. Rūmai buvo pastatyti pagal garsaus rusų architekto Frančesko Bartolomėjaus Rastrelio projektą. Baroko epochos rūmai neįsivaizduojami be prancūziško sodo, architektūriško želdinių suformavimo, turinčio atskleisti, kaip meno formos valdo gamtą. Nors Rundalės prancūziškas sodas užima tik 10 hektarų plotą, Rastreliui pavyko jame suprojektuoti sudėtingą alėjų, skersinių alėjų, pergolių ir bosketų labirintą. Parką kartu su…