Rytas apsiniaukęs, saulė vos pro debesų kampą bando lįsti lauk. Pačiame Yaremche nusprendžiam neužtrukti ir apžiūrėję čia esančius krioklius keliauti į Bukovel ir keltis į kalną. Prieš tai dar įamžinam mūsų nakvynės vietą.

Yaremche miestelyje visada vyksta turgus, kuriame vietiniai amatininkai parduoda įvairius savo gaminius – tradicinius rūbus, kailius, įvairų maistą. Tėvai čia jau rado ką apžiūrinėt, o tuo tarpu mes su Mindaugau mielai būtume išgėrę kavos, bet kad jos čia tiesiog nebuvo 🙂

Visai šalia turgaus – ir įžymieji Yaremche kriokliai. Nors iš esmės tai tik vadinama kriokliais, o iš tiesų tai tik kalnų upė, kurioje ties Yaremche miesteliu yra pilna akmenų. Tad upė šniokšdama pro tuos akmenis lekia tolyn. Teigiama, kad šioje vietoje buvo sprogdinamos uolienos, taip ir susidarė šie slenksčiai. Na, bet nepaneigsi – vieta graži, tikrai verta aplankymo. Beje, ekstremalams čia irgi yra ką veikti – galima su guma šokti nuo skardžio link upės.

Vėlyvus pusryčius susiradome ant upės kranto esančiame restoranėlyje. Nedidelis, bet labai jaukus, su keletu lauke esančių staliukų. Mums belaukiant užsakytų patiekalų, prisistatė vietinis katinas ir iš pradžių atsigulė po stalu, galiausiai ant tuščios kėdės, o po to jau persikraustė ir pas tėtį ant kelių. Turbūt suprato, kad mūsų šeimynėlė mėgsta katinus 🙂

Už visus tokius pietus su kava, užkandžiais, sriuba, karštais patiekalais sumokėjome ~19 eur (4 žmonėms).

Šiandien dar mūsų planuose aplankyti Bukovelio kurortą, tad traukiam į kelią. Pakeliui matome daugybę medinių bažnyčių, senų automobilių, ir laisvai per kelią vaikštinėjančias karves. Joms netrukdo nei mažos, nei didelės mašinos. O ir pasitrauks jos tik tada, kai pačios to užsimanys.

Atvykome į Bukovelį, kuris ypač mėgstamas turistų žiemą. Bukovel – didžiausias Ukrainoje kalnų kurortas. Čia esantis keltuvas pakelia į 1127 m kalną. Viršuje esančiose kavinėse galima mėgautis karšta kava, vaišintis tradiciniais ukrainietiškais patiekalais ir grožėtis puikia Karpatų kalnų panorama. O vasaros sezonu čia veikia tik vienas keltuvas, kuris pakelia į viršų apžiūrėti panoramos. Taip pat keltuvais keliasi ir kalnų dviratininkai, kurie panašu, kad nuo viršaus turi kažkokias savo off’roudines trasas.

Vaizdas nuo viršaus – įspūdingas! Slėnis, ežeriukai, kalnų trobelės, o tolumoje kur tik užmatai – kalnai. Jau netgi kirba mintis atvykti čia žiemą ir paslidinėti.

Pajudėjus atgal visai netikėtai šalia kelio pamatėm įspūdingą statinį – namą aukštyn kojom. Iš karto ant stabdžių ir lekiam žiūrėt! Viduje viskas aukštyn kojom – stalai, kėdės, virtuvės įranga ir pan. Labai smagus reikalas! Iš to noro kuo greičiau pamatyti kaip viskas viduje atrodo, net nepastebėjom, kad prie įėjimo vyras stovėjo, kuriam reikėjo susimokėt 🙂 Bet jis mums išeinant tai maloniai priminė 🙂

Pakeliui dar užmatėme nuorodą į kažkokį krioklį. Na, laiko turėjom, nusprendėm užsukti. Šiek tiek pavažiavę miško keliuku radom stovėjimo aikštelę (tai buvo tiesiog kelio praplatėjimas, kur visi paliko mašinas, tai ir mes iš paskos). Paėję dar kokį nepilną kilometrą, radome ir krioklį. Įdomu, kad ukrainiečiai visur palieka savo vėliavas. Netgi šio krioklio viršuje pamatėme plevėsuojančią vėliavą.

Vakare dar pasivaikščiojom po Yaremche miestelį, ir užsukom į populiarųjų Hutsulščyna restoraną pavakarieniaut. Ir vis tik, kad ir kiek išreklamuotas, bet tiek aptarnavimu, tiek ir maisto kokybė nuvylė. Tai buvo turbūt vienintelė vieta per visą kelionę, į kurią tikrai negrįžčiau atgal pietauti ar vakarieniaut.