Atostogos prasideda! Dviračiai supakuoti į dėžes, visi kiti reikalingi daiktai sukrauti, laikas į oro uostą. Vilniaus oro uoste jau kelintą kartą skrisdami pastebime, kad su didesniu bagažu normaliai tiesiog netelpi pro duris. Išvykimo salės dvigubos durys tiesiog neatsidarinėjo iki galo, tad teko vežimėlį su dviračių dėžėmis prastumti šonu (o kas bandė oro uostų vežimėlius stumti šonu, tas tikrai supras, kad tai beveik “mission impossible”).
Bagažo pridavimą praėjom labai lengvai. Dviračių dėžes pasvėrė – vienos svoris buvo 25 kg, kitos – 23 kg. Skrendant su wizzair limitas yra 32 kg. Kiek ilgiau palaukėm prie nestandartinio bagažo langelio. Ir štai mes tik su nedideliu rankiniu bagažu, kurio pagrindą sudarė maistas, kurį vežamės iš namų. Laukiant lėktuvo skaitėm knygas, gėrėm kavą ir bandėm mintyse susivokti, kad jau ATOSTOGOS!
3,5 val. ore ir mes jau leidžiamės Nicos oro uoste. Tamsu, valanda iki vidurnakčio, tad nesimato gražiųjų Viduržemio jūros pakrančių. Iš lėktuvo išlipame paskutiniai, nes išleidinėjo tik pro priekines duris, o mes sėdėjome pačioje paskutinėje eilėje. Įėjome iš karto į terminalą, tad šilumos lauke dar nepajutom. Bet jau smagu, kad aplink matosi palmės, o žmonės dar vaikšto trumpom rankovėm. Bagažo sulaukėme paskutiniai. Kai jau visi su lagaminais išbildėjo lauk, pro šonines duris įnešė mūsų dviračių dėžes ir dar keletą panašių į dviračius krepšių. Pasirodo, buvom ne vieni šiuo reisu keliaujantys su “sports equipment”. Dėžės tvarkingos, vadinasi su dviračiais viskas bus ok.
Pirmas vaizdas oro uoste – nedidelis, bet tvarkingas oro uostas. Tik nuolat aplink vaikščiojantys kariai su automatais nelabai jaukiai nuteikia. Vaikšto jie po tris, pasiskirstę po visą plotą, tarpusavyje nekalba ir visus nužvelgia taip, tarsi būtum potencialus teroristas. Kylant eskalatoriumi į viršų, priekyje stovi du kariai, o trečias kiek žemiau atsisukęs į laukimo salę. Na, bet kai prisimeni vos prieš tris mėnesius įvykusį teroro aktą Nicos paplūdimyje, kai sunkvežimis sutraiškė daugybę žmonių, tuomet nieko keisto, kad saugumas čia vis dar gerokai sustiprintas.
O mes užsukom į dar veikiantį barą (mus perspėjo, kad jie dirbs tik valandą), išgėrėm vieno brangiausio kada nors ragauto (po 5 eur) Heineken’o už kelionės pradžią ir pažiūrėjom naujausią Tapino laidą “Laikykitės ten”. Nemokamas internetas oro uoste yra vienas geriausių privalumų! 🙂
Nors buvau prisiskaičius, kad Nicos oro uoste nebeleidžia praleisti nakties (dėl saugumo po visų teroro aktų), bet mes puikiausiai pramiegojom visą naktį. Kėdės buvo puikios – minkštos, be ranktūrių, sujungtos po keturias. Kai laikas nuo laiko tenka naktį praleist oro uoste (taupant pinigus arba laukiant ankstyvo skrydžio), visada atkreipiu dėmesį į kėdžių patogumą.