Statistika:
Maršrutas: Vatican City – Roma – Lido di Ostia – Anzio
Atstumas: 80,71 km
Vid.greitis: 18,03 km/h
Max greitis: 51,33 km/h
Išlaidos: 5,58 € – maistas
…
Sekmadienis. Rytas Vatikane. Vyksta mišios, kurias laiko pats Popiežius. Šv.Petro aikštė pilna žmonių. Kai kuriems yra skirtos kėdės atsisėsti, kiti tiesiog stovi šonuose arba susėda ant laiptukų. Visi aplink gieda giesmes, kalba maldas.
Neatsiejama viso to dalis – benamiai, kurie visų aplink kaulina pinigų. Kai kurie labai naglai vos ne griebia praeiviams už rūbų.
Mes jau buvome su dviračiais, o tokių mūsų, žinoma, niekas į aptvertą teritoriją neįleido. Tad nusprendėme, kad Mindaugas liks su dviračiais, aš nueisiu į vidų.
Norint patekti su visais “išrinktaisiais”, teko praeiti pro šveicarų kareivių apsaugą, kurie atidžiai patikrino turimą rankinę, ir tik tada praleido į vidų. Keletas nuotraukų, ir ilgai neužtrukus grįžau atgal prie dviračių. Pajudėjom link pajūrio. Šį kartą su Roma atsisveikinam.
Vėl įsiliejom į bendrą chaotišką ir triukšmingą automobilių, motorolerių ir dviratininkų eismą. Aplink iš visų pusių nuolatiniai pypsėjimai. Atrodo, kad jie garso signalą spaudžia visada ir visiems – kad kažką praleistų, kai kitas užkiša kelią, kai sveikinasi, kai atsisveikina, o kartais tiesiog šiaip bendrą triukšmą palaikydami. Bet prie viso to įpratus pasidaro visai smagu.
Daugiau negu 10 km važiavom miesto gatvėmis – kai kur eismas buvo labai intensyvus, kai kur ramesnis. Prieš įsukant į platesnį greitkelį stabtelėjom degalinėje. Ir čia Mindaugas pastebėjo, kad nebeturi mažojo priekinio krepšelio, kuriame buvo telefonas. F…ck! Panašu, kad pakeliui nuplyšo ir nukrito. Apsisukom ir visu greičiu mynėm atgal bandydami prisiminti, kuriuo keliu atvažiavom iki čia. Kelis kartus pirmyn atgal važiavom tuos kelis kilometrus, kur Mindaugas dar atsiminė, kad dėklą turėjo. Deja…. jo niekur nesimatė. Kadangi važiavom per ne kokios reputacijos kvartalą, kuriame slankiojo daug rytiečių, tai tikimybė rasti pamestą daiktą buvo beveik nulinė. Greičiausiai kažkas jau džiaugėsi, kai pamatė, kad tas dėklas nukrito ir kad mes nepatebėję nuvažiavom tolyn.