Maršrutas – Utrecht (NL) – Amsterdam (NL) – Haarlemmermeer (NL)
Atstumas – 81 km
Važiavimo laikas – 5 val 30 min
Vid.greitis – 14,8 km/h
Išlaidos – 17,68 €
…
Kaip nerealu iš pat ryto įlįsti į šaltą ežerą ir išsimaudyt. Netoli rytinį krosiuką bėgiojo sportininkai, ežere plaukiojo antys. Tiesiog idiliškas rytas kaime 🙂
Besimėgaujant rytine kava su javinukais, pradėjo lašnoti. Greitai viską susipakavom, ir sėdom ant dviračių. Šiek tiek paklaidžiojom (abiejų tel. jau buvo išsikrovę, tai naudojomės tik nuorodomis), bet reikiamą kelią link Amsterdamo radom. Pakeliui važiavom pro mažus gražius miestelius, kirtom daugybę kanalų, per kuriuos yra pakeliami tiltai. Jei kažkas plaukia laiveliu ir reikia praplaukti pro tiltą, susisiekia su žmogumi, kuris pakelia tiltą. Laiveliui praplaukus, tilto “pakėlėjas” sėda ant dviračio ir nuvažiuoja savais keliais. Visą šį veiksmą mes stebėjom sėdėdami šalia ant medinio suoliuko, mėgaudamiesi šaltu alumi ir kramsnodami morkytes.
Visai netoli pamatėme dviračių taką, vedantį tiesiai į Amsterdamą (22 km). Visą kelią iki sostinės važiavom dviračių taku palei autostradą. Ir prieš vėją! Jis pūtė gūsiais, kartais nurimdamas, kartais vėl sustiprėdamas. Važiuoti buvo tikrai sunku. Kelis kartus stojom atsikvėpti. Iš viso šiandien jau nuvažiavom 45 km ir beveik visą tą laiką mynėm prieš vėją.
Įvažiavus į Amsterdamą pirmiausiai dėmesį patraukia gyvenamosios baržos, daugybė žmonių ir atrodo dar daugiau dviračių. Sustojom pakrantėje ant pievutės ir pasigaminom pietus (bulvių košę su dešrelėm). Tuo pačiu pribaigėm turėtą vyną ir javainių batonėlius. Niekas į mus dėmesio nekreipė (nors buvom visai netoli centro), tik vienas vyras, pravažiuodamas su dviračiu, parodė “liuks!”. Dėl maisto gaminimo iš vis jokių kompleksų nebeliko – kada nori, tada ir valgai. Tiesa, pietaudami dar galvojom pasikrausim telefonus kažkurioj baržoj. Radom tik vieną šeimininkę namie, bet ji nepriėmė mūsų telefonų ir nusiuntė į kavinę. Nemandagi 🙂
Bet užtat dabar sėdim bare, lauko terasoj, geriam Grolsh ir De Koninch alų, dviračiai šalia sustatyti, telefonai kraunasi prie baro. Beje, alus sąlyginai pigus: 2,30€ ir 3,00€. O esam pačiam Amsterdamo centre! Po to planuojam apvažiuoti senamiestį ir rasti žemėlapį (nes jei išsikraus telefonai, bus ne kas…). Beje, čia labai šalta dėl stipraus (spėju, šiaurės) vėjo. Sėdžiu apsirengus striukę nuo vėjo, bet nepadeda. Prieš išvažiuojant į šitą kelionę stėbėjau orus, tai šiandien lyg ir šalčiausia diena turėjo būt. Tikiuosi, nuo šiol bus tik šilčiau.
Jau valandą sėdim bare, įlindom į vidų, nes lauke pasidarė per šalta. Kai įpranti pastoviai judėt, tai sustojus nuo menkiausio vėjelio šalta darosi. Pro barą smagu stebėti aplinkinius – visi tokie atsipalaidavę, bendraujantys, besišypsantys. Yra ir kitataučių, bet nedaug. Daugumos apranga pakankamai laisvo stiliaus, nevaržanti judesių. Moterys be ryškaus makiažo.Amsterdame matėm daugybę surūdijusių, senų dviračių. Tokių, kurie nežmoniškai girgžda, kai kas nors jais bando važiuot. Bet išvadą padarėm tokią – jie specialiai tokiais važinėja, kad jų niekas nevogtų. Nes tokiems kaip mūsų dviračiams tai nauji šeimininkai spėju greitai atsirastų 🙂
Iš baro patraukėm iki traukinių stoties. Policininkai mus ten nusiuntė, kai užklausėm kur info centras randasi (vis dar bandom dviračių takų žemėlapį atrast). Beje, policininkai puikiai kalbėjo angliškai, be problemų viską paaiškino. Info centrą radom, bet jo darbo laikas jau buvo pasibaigęs… Apsisukom ir patraukėm į miesto pakraštį. Pakeliui pravažiavom homoseksualų kvartalą, raudonųjų žibintų gatvelę, įvairių kitataučių bariukų, žolytės parduotuvyčių. Visi siūlo ir tau nusipirkti. Už kelių posūkių kirtom senamiesčio gatvelę, kuri pasirodo yra tik pėsčiųjų zona. Ne veltui keletas pagyvenusių žmonių kažką piktai mums bumbėjo 🙂
Prieš išvažiuojant iš Amsterdamo dar užsukom į Aldi maisto ir gėrimų. Susikrovėm viską į krepšius ir….. pasigirdo plyštančio užtrauktuko garsas ir vienas krepšys smagiai išsiskyrė. Valio! Vienas mano maksiminių tipo dviračio krepšių nebeužsisega. Na ką, susiveržėm viską su gumom, o aš sau pasižadėjau, kad kitai kelionei tikrai įsigysiu geresnius krepšius.
Mano telefone turima dviračių takų navigacija mus greitai išvedė iš miesto centro link Haarlemm. Tiesa, vieną kartą įsukom į automobilių kelią ir bandėm apvažiuoti žiedą, tai net keli vairuotojai geranoriškai sustojo, ir pamatę, kad ne ten važiuojam, nurodė teisingą kryptį. Kelis šimtus metrų pavažiavom autobusų juosta ir įsukom jau į gerai pažįstamą ir aiškiai pažymėtą dviračių taką.
Toliau kelias vedė per Schiphol oro uostą, o mums virš galvų nuolat tai kilo, tai leidosi lėktuvai. O geriausias momentas buvo, kai kirtom lėktuvų kelią, kuriuo jie važiuoja iki pakilimo tako. Labai keistas jausmas, kai tau virš galvos vos už kelių metrų pravažiuoja lėktuvas 🙂
Toliau jau mynėm palei laukus, važiavom pro nedideles gyvenvietes ir nesėkmingai ieškojom vietos nakvynei. Buvo jau 21:30 val, nuo Amsterdamo numynėm 20 km, o aplink tik kanalai, privačios teritorijos, aptverti dirbami laukai ir kapinės. Beje, tik aplink kapines buvo lygi, nupjauta žolytė, bet kažkaip sąžinė (o gal kažkiek ir baimė) neleido nakvoti kapinėse 🙂 Jau ir kalbėtis pradėjom, kad keista, jog jokių suoliukų, stalų pakeliui nėra, nors dviračių takai beveik tobuli. Ir štai vos už kelių šimtų metrų šalia kelio pamatėm puikią vietą su stalais ir suolais. Žolė nenušienauta, bet šiai nakčiai tiks. Minkščiau miegosim. Vakarienei pasigaminom skanių makaronų su dešrelėm, įsipylėm vyno ir vakarojom su gražiu vaizdu į apšviestą malūną. Pagaliau tikras Nyderlandų simbolis! Beje, įsikūrėm mes kažkokios gyvenvietės centre. Vienas pagyvenęs vyriškis pravažiuodamas dviračiu paklausė, ar stovyklausim čia ir palinkėjo sėkmės.
