Maršrutas: Šventoji – Palanga – Karklė – Klaipėda
Atstumas: 32,32 km
Važiavimo laikas: 1 val 58 min
Max greitis: 34,7 km/h
…
Nors ir visą naktį lijo, bet rytas mus pasitiko saulėtas ir šiltas. O ką daro visi keliautojai dviračiais po lietaus? Džiovinasi visus šlapius daiktus. Taip ir mes pirmiausia susikrovėm daiktus, ir ištiesėm palapinę ant saulės. O mūsų “stovyklavietė” dienos metu tikrai neatrodo taip gerai kaip naktį 🙂 Turbūt šviesoje tokią vietą pamačius, tikrai nebūtume joje likę. Bet va naktį, kai ant galvos jau beveik lyja, bet kokia lygesnė, švaresnė vieta yra tinkama.
Net nepusryčiavę susipakavom ir judėjom link Palangos, nusprendę pakeliui kur nors ir pavalgyti. Vos už kilometro nuo nakvynės vietos radom labai gražią pakrantę su tobulu vaizdu į jūrą ir mažų pušelių užuovėja nuo vėjo. Pasigaminom valgyti (ryžių su mėsos troškiniu), ir mėgavomės pusryčiais žiūrėdami į kaitavimo mėgėjus.
Toliau mūsų kelias vedė pro besibudinančią Palangą, kurioje sutikom nemažai sportuojančių žmonių: su riedučiais, su dviračiais, bėgiojančių ar vaikščiojančių su šiaurietiškomis lazdomis. Smagu žiūrėti į taip aktyviai laiką leidžiančius žmones. Pakeliui dar stabtelėjom pasigrožėti Plazės ežeru, kur nuo apžvalgos bokštelio matosi ir jūros kamputis. Tai yra puikiausia vieta stebėti migruojančius paukščius, kurių čia ypač gausu kovo – gegužės mėn.
Pravažiavom Karklės gyvenvietę, kurioje įsikūrusius festivalio dalyvius šį savaitgalį tiesiog siaubė liūtys. Pagrindinio kelio beveik nematyti, visur užstatytos mašinos, žmonės po truputį kraustosi namo. Visi tokie nuvargę, sušalę, kai kurios mašinos purvinos iki pat stogo. Girdėjom, kad ne vienas buvo užklimpęs purvyne. Panašu į tai, kad mes nuo tokio nemalonaus oro sugebėjom pabėgti.
Už Karklės jau čia pat ir Klaipėdos miestas, kuriame ir mes savo šio savaitgalio kelionę baigėme. Ko norėjome, tą ir gavome: išbandėme važiavimą gana ekstremaliomis sąlygomis, sužinojome kad norėdami komfortiškiau keliauti neapsieisime be gerų neperšlampamų rūbų, pratestavom palapinę per visą naktį trunkančią liūtį – atlaikė tikrai gerai.
Kelionę tikrai užskaitome, buvo smagu, įdomu ir kartais netgi sunku 🙂 Dar kartą įsitikinom, kad mėgstam labiau važinėtis asfaltu, negu miško keliais, bet trumpam iš pagrindinių kelių išsukti visada yra smagu.
Tolimesnis mūsų tikslas – ITALIJA!!! Woohoo!!!