1 diena (2017-02-12)
Štai pagaliau ir mes išlėkėm paslidinėt! Man labai knietėjo pagaliau visą susipirktą įrangą išbandyti, o Mindaugas jau lyg ir atsigavęs po visų ligų, tad ilgai planuotą ramų sekmadienį greit iškeitėm į aktyvias pramogas lauke.
Į Liepkalnį atvykom dar prieš 11 val. ryto, bet žmonių jau buvo nemažai. Automobilių aikštelė greit pildėsi. Kol Mindaugas išsirinko nuomai inventorių, laisvų vietų automobiliams praktiškai nebeliko. Inventoriaus nuoma 3 val. kainavo 14 eur, keltuvų bilietas 3 val. – 13 eur. Turint savo įrangą, atvykti čia 3 valandoms – tikrai smagus ir sąlyginai nebrangus laisvalaikio praleidimo būdas.
Po kelių metų vėl užlipus ant slidžių pirmieji nusileidimai dar gana nedrąsūs, norint “prisijaukinti” naujas slides, pajusti batus. Bet čia kaip su važiavimu dviračiu – vieną kartą išmoksti, ir visą gyvenimą nepamiršti. Tad jau po kelių nusileidimų lėkėm kaip ir Austrijos kalnais. Minusas tik tas, kad atrodo vos tik pradedi leistis, įsijauti, ir turi staigiai stabdyti, nes trasa baigėsi.
Gana populiaru Liepkalnyje ir snieglentės. Nemažai jaunimo čia su jomis čiuožinėja. O mums kylant keltuvais smagu stebėti, ką “snow park’e” išdarinėja drąsiausieji.
Po slidinėjimo privaloma užsukti į “apres-ski-bar” ir išgerti Jegertee. Beje, kiek pamenu Austrijoje skonis buvo kur kas geresnis.
Taigi, Liepkalniui ir aktyviom pramogoms čia dedame didelį pliusą. O mintyse jau planuojamės kitą apsilankymą čia.
2 diena (2017-02-18)
Slidinėjant vėlų vakarą įspūdžiai visai kitokie. O tuo pačiu ir smagiau – mažiau žmonių, eilių nėra.
3 diena (2017-02-19)
Turbūt vienas iš paskutiniųjų slidinėjimų Lietuvoje. Kaip sakant, treniruotės baigtos, ruošimės į rimtesnius kalnus 🙂
