Šiandien dar šiek tiek pasivažinėjame šiaurės rytine Sardinijos pakrante, o tada jau trauksim atgal į Alghero. Šiaurinėje Sardinijos dalyje akivaizdu, kad gyvena mažiau žmonių, čia daugiau teritorijų, kurios visai nepaliestos žmogaus, aplink nebent vaikštinėja vieniši asiliukai ir ožkos.
Mūsų kelyje pasitaiko keletas didesnių skardžių, o keliai eina per iškirstas uolas. Važiuodami per centrinę Sardinijos dalį, per kalnus, patekome iš pradžių į lietų, o vėliau jau ir snaigių pasirodė. Temperatūra nukrito iki 0 laipsnių.
Vėl sugrįžę į vakarinę pakrantę užsukome į Bosa miestą. Iš kurio pagaliau pavyko išsiųsti atvirutes į Lietuvą.
Bosa yra unikalus ir daug civilizacijos nepaliestas miestas šiaurės vakarų pakrantėje Sardinija, apie 40 km į pietus nuo Alghero. Bosa apsuptas gražaus, laukinio kraštovaizdžio, puikiais paplūdimiais ir pakrantėmis. Bosa išlaikė savo senovinį žavesį ir Sardinijos tapatybę. Tai yra puiki vieta pabėgti nuo šiuolaikinio gyvenimo stresų. Kai kurie kelionių vadovai Bosa miestą vadina “neatrastu perlu”.
O Alghero pakrantės mus pasitinka saule, bet tuo pačiu ir tolumoje apsiniaukusiu dangumi. Dar prasukę keletą ratų aplink miestą, pasivaikščioję pakrante, patraukėm į oro uostą.
Sėkmingai atidavėm mašiniuką, kuris nepridarė mums jokių problemų, o tuo pačiu ir puikiausiai kelioms naktims atstojo nakvynės vietą. Sardinija labai brangi. Kaip sako vietiniai, jie nenori nusileisti iki tokio lygio, kad bet kas galėtų atvykti. Jie supranta, kad čia yra unikali gamta, paplūdimiai, pakrantės, todėl gali kelti savo sąlygas. Kiek teko domėtis, pietinė Sardinija yra visiškai kitokia negu šiaurinė, tad būtinai reiks kažkada ir ją aplankyti.
