Max greitis: 48,0 km/h
Išlaidos: 35,0 € (15,37 € – maistas, 9,40 € – traukinys 2 asmenims Sestri Levante – La Spezia)
Naktis buvo labai smagi. Oras šiltas, gaivus, lengvas vėjelis nuo jūros pučia. Iki vėlyvos nakties romantikai vaikštinėjo uosto pakrante, taip užklysdami ir iki mūsų. Vėliau naktį mus “užpuolė” naktiniai paukščiai. Virš mūsų augo alyvuogių krūmai, o paukščiai įsisuko į tuos krūmus ir dar žalias alyvuoges pradėjo skinti nuo šakų. Aišku, dauguma alyvuogių krisdavo tiesiai ant mūsų.
Na, o nuo pat ankstyvo ryto pradėjo rinktis žvejai. Susimesdavo savo daiktus į valteles ir išplaukdavo į jūrą. Bendro judesio pagauti ir mes apie 7 val. jau pakilom ir pradėjom pakuotis savo daiktus.
Miestelio gyvenimas po truputį atgijo – kavinės ruošė kavą, kepė pyragėlius, turistai tingiai vaikštinėjo jūros pakrante. Šviežios kavos kvapas, spalvos, garsai puikiai nuteikė visai dienai.
Mūsų kelias vedė atgal pro St. Margherita Ligure, kurios pakrantėse sutikom nemažai bėgiojančių žmonių. Mums irgi nusimatė nebloga rytinė mankšta – mūsų kelias daugiau kilo nei leidosi. Džiaugėmės, kad bent jau saulė labai nekepina.
Pro šalį vis pralėkdavo dviratininkai sportininkai. Dauguma iš jų sveikinasi. Pasijutom tam tikros bendruomenės dalimi. Na, o mes bent jau pralenkėm keliautoją pėsčiomis. Jis buvo su didžiule aptrinta kuprine, lazda ir šunimi. Susimojavom ir nulėkėm kas sau.
Žiaurus pakilimas mūsų laukė prieš Chiavari miestą. ~4 km vis kilom į kalną. O dar lyg tyčia ir saulė išlindo. Karštis, dažni sustojimai ir jau litrais geriamas vanduo – tokia buvo kelionė į viršų.
Užtat koks nusileidimas mūsų laukė! Iki pat Chiavari miesto (iki jūros lygio) lėkėm žemyn visą laiką 40-50 km/h greičiu.
O Chiavari mus pasitiko saule, plačia ir ilga promenada palei jūrą, plačiais pėsčiųjų takais ir daugybe didesnių ar mažesnių laivelių. Susiradom mažytį Carrefour’ą, nusipirkom užkandžių ir patraukėm į pakrantę šiek tiek patinginiaut. Smagiai ant saulutės įsitaisėm, valgėm sumuštinius, gėrėm šaltą alų ir ragavom be galo saldžias vynuoges. Tiesiog kaifas!
Pasimėgavę saulės voniomis ir skaniais užkandžiais numynėm 8 km pajūriu iki tolimesnio miestelio – Sestri Levante. Čia jau susiradom traukinį, nes buvom skaitę, kad tarpas nuo Sestri Levante iki La Spezia yra tiesiog žiaurus dviratininkams. Bent trys didžiuliai 7-12% pakilimai. Šį kartą mes pasimokėm iš kitų klaidų ir sumokėję po 4,70 EUR žmogui (dviračių gabenimas čia nekainuoja) sėdom į traukinį. O traukinys tai gerulis – dviaukštis, šiuolaikiškas, su patogiomis sėdynėmis, šalia kurių yra rozetės. Sujungėm abu telefonus ir mėgavomės greita kelione. Valanda traukinyje labai greit pralėkė. Pakeliui dar mėgavomės gražiais “5 žemių” miesteliais: Vernazza, Monterosso, Corniglia, Manarola ir Riomaggiore. Šiose stotelėse buvo pilna žmonių, kurie keliavo pėsčiųjų taku, kuris jungia šiuos penkis miestelius. Jie įspūdingi ne tik gražiais pakrančių vaizdais, tačiau dar ir tuo, kad iki dabar šiuos miestelius labai sunku pasiekti automobiliu. Ilgą laiką šiuos miestelius žmonės pasiekdavo tik pėsčiomis, eidami kalnų keliais. Dabar yra padarytas puikiausias pėsčiųjų takas per uolas, kuriuo eidamas (~12 km) gali pamatyti visus šiuos miestelius. Gaila, bet dviračiais ten nepravažiuosi. Tad šį pasivaikščiojimą palikome kitam kartui.
La Spezia – didelis miestas su nemaža pakrante, daugybe juodaodžių ir benamių. Jie net vidury dienos šalia stoties laiptų miega, susisukę į nešvarius skudurus. La Spezia pasistengėm greičiau pramint. Nesinorėjo joje ilgiau pasilikt, nes tai daugiau pramoninis miestas su įvairiomis gamyklomis, dideliais priemiesčiais.
Nuo Lerici miesto pirmą kartą nuo Genujos pasukom toliau nuo pakrantės – reikėjo privažiuoti tiltą per upę. Didelė dalis kelio ėjo lyguma, važiuoti buvo nesunku. Vienintelė nesmagi vieta ir vėl buvo tunelis. Tuneliais ir šiaip norisi kuo greičiau pravažiuoti, o šį kartą jis lyg tyčia visą laiką kilo į kalną. Tad nori nenori teko vilktis ilgiau.
Ties Marinella di Sarzana vėl sugrįžom į pajūrį. Nuo čia jau pradėjom mąstyti apie galimą nakvynės vietą. Marinella di Sarzana mieste vyko kažkoks festivalis – žmonių gatvėse pilna, muzika garsiai groja, visur daugybė atrakcionų ir karuselių vaikams. Akivaizdu, kad ramios vietos nakvynei čia nerasime. Numynėm palei pakrantę toliau.
Puikią vietą nakvynei radom prieš pat Marina di Massa. Tai buvo didžiulis aptverta parkas, kurio viename krašte buvo neaiškios paskirties apleisti pastatai. Žmonių čia mažai, aplink ramu – vieta puikiausiai tinkama nakvynei. Negana to, visai šalia šios vietos pajūryje radom veikiantį dušą. Šaunumėlis! Pagaliau kaip normalūs žmonės (švarūs ir išsiskalbę rūbus) sėdėjom pajūryje ir gėrėm šaltą alų. Temstant grįžom į parką, įsirengėm nakvynei vietą, vakarienei pasigaminom makaronų su dešrelėm, išgėrėm vyno ir tada jau susisukom į miegmaišius. Aplink girdėjosi paukščių balsai, tvyrojo šalia augančių pušų ir tujų kvapas. Nuostabi naktis gamtos apsuptyje.