+28 °
Išlaidos: 12 € – maistas
…
Namas, kuriame gyvenome, puikiai atspindėjo senovės romėnų gyvenimo būdą – aukštos lubos, baltos sienos, žalios langinės ant visų langų. Viduje raudonos naktinės užuolaidos. Tai turbūt neatsitiktinai atspindi Italijos vėliavos spalvas – raudona, balta ir žalia. Namo vidus apstatytas senoviniais baldais. Nors mano akimis žiūrint, viskas per daug apkrauta daiktais – visuose kampuose staliukai, komodos, prie sienų lentynos. Viename pakraštyje didelis masyvus stalus, kitame senovinė sofa ir foteliai. Ant lentynų pilna įvairiausių smulkmenų – statulėlių, nuotraukų, suvenyrų. Vienoje lentynoje pagarbiai išdėliota gal 30 tomų Italijos istorijos (panašiai kaip pas mus daug kas turėjo Tarybines enciklopedijas).
Namo viduje laiptai marmuriniai, šalti ir pakankamai slidūs. Bet turbūt praktiškai amžini. Ant namų stogų yra didžiulės terasos, kuriose gyventojai ištempę virves ir padžiauna savo skalbinius.
Ant daugelio namų durų vis dar likę didžiuliai metaliniai žiedai, kurie buvo naudojami kaip belstukai. Greičiausiai didelių namų apatiniame aukšte būdavo sargai, kurie įleisdavo ateinančius žmones. Bet šiais laikais tie belstukai nebeturi jokios prasmės, nes jų garso vis tiek niekas negirdėtų. Už pagrindinių durų šiais laikais patenkama tiesiog į didelę laiptinę.Šią dieną neturėjom jokio konkretaus tikslo – bandėme pabūti netradiciniais turistais ir nesekant jokiais žemėlapiais ir neieškant jokių lankytinų objektų tiesiog klaidžiojom siauromis gatvelėmis, stebėjom vietinius ir mėgavomės buvimu čia ir dabar.
Labiausiai, kas įsiminė, tai garsai. Žmonių balsai, mašinų ir motorolerių pypsėjimas, prekių pristatinėtojų vežimėliai, restoranų indų skambesys – viskas susilieja į bendrą visumą.
Romoje nemažai ir kontrastų. Benamiai prie Vatikano ir aukštakulniais bandančios paeiti rytų europietės per akmenimis grįstas Romos gatveles, siauros tylios gatvelės ir plačios automobilių užkištos gatvės, prabangūs automobiliai ir limuzinai bei surūdiję dviračiai, daug kur gatvėse randami vandens kranai ir nei vieno viešo tualeto.
Didelį įspūdį vaikštinėjant palieka prabangūs ir senoviniai automobiliai.
Atskiros temos nusipelno vienas iš pagrindinių transporto priemonių – motoroleriai Vespos. Jų Romoje yra ant kiekvieno kampo, jie visada pirmi pradeda važiuoti, užsidegus žaliai šviesai šviesoforuose, jie garsiausiai pypsina visame mieste, jie užima nemažą dalį parkingo vietų, ir žinoma, jie yra LABAI gražūs 🙂
Pats smagiausias dalykas Romoje – eiti ten, kur tiesiog norisi eiti. Tai gali būti siauras skersgatvis, kai pakeliui pamatai keturių aukštų viešbutį, kuris visas apaugęs vijokliais. Taip praeinant randi kampe įsikūrusį bariuką, kurį “okupavę” baikeriai. Arba vandens kranelį, pro kurį neatsigėrę nepraeina nei vienas romietis. Tokia ta Roma – savita, žavi, romantiška. Tai amžinas miestas, kuriame veiklos atras kiekvienas čia užklydęs.