Maršrutas: Moustiers Ste Marie – Roumoules – Riez – Ste Martin de Bromes- Vinon sur Verdon – Meyrargues
Atstumas: 71,24 km
Vid. greitis: 19,40 km/h
Max. greitis: 45,80 km/h
Išlaidos: 18,78 € – maistas, 2,50 € – atvirutės, 4,00 € – siuntimas (4 atviručių).
…
Naktis buvo labai šalta. Paryčiais rodė vos 6 laipsnius, buvo labai didelė drėgmė. Kojos miegant šalo net su vilnonėm kojinėm. O ir šiaip miegu dabar jau su dviem termo maikutėm ilgom rankovėm, storu džemperiu, 2 kelnėm, kepure ir pirštinėm. Jaučiuosi kaip meškinas, įlindęs į palapinę 🙂 Naktim oras tikrai šaltas, ir jau norėtųsi tokiomis naktimis šiltesnio miegmaišio.
Pakuotis daiktus pradėjome dar net nepakilus saulei. Pusryčiams išsivirėm labai skanių ryžių su dešrelėm, ir pusryčiavom stebėdami tekančią saulę, kuri po truputį vis labiau nušviesdavo tolumoje esančių kalnų viršūnes. Bepusryčiaujant pro šalį dviratį mynęs senyvo amžiaus prancūzas šūktelėjo “bon appétit!” ir numynė toliau. Smagiai nuteikė 🙂 O šiaip nors ir buvome pasistatę palapinę visai netoli pagrindinio kelio, niekas į mus dėmesio nekreipė.
Kadangi saulė kilo labai lėtai ir oras dar nešilo, nusprendėm judėti nesulaukę, kol nudžius palapinės kondensatas. Susipakavom dar drėgną palapinę ir nusprendėm išsidžiovinti ją kur nors pakeliui. Iš pradžių mūsų laukė 3 km įkalnė. Buvom nusiteikę, kad tai nieko malonaus dienos pradžiai nežada. Bet pradėjus važiuoti sugebėjom net po 1 km be sustojimo užmint. Taigi, 2 trumpi sustojimai ir mes jau kalno viršuje. O čia mums atsivėrė levandų laukų plotai. Tiek į vieną pusę, tiek į kitą driekiasi gražiausios eilės nedidelių levandų krūmelių. Galima tik įsivaizduoti, kaip fantastiškai čia viskas atrodo liepos mėn., kai nusidriekia švelniai melsvų žiedų jūra. Šiuo metu tik vietomis likę vos po kelias šakeles su žiedukais, visas kitas derlius jau seniausiai nuimtas ir paruoštas gaminti eterinius aliejus, muilus, namų kvapus ir įvairiausias dekoracijas. Pasiskyniau keletą šakelių ir įsidėjau į telefono dėkliuką ant dviračio vairo, kad man visą laiką kvepėtų.
Kelias toliau mus vedė daugiausia nuokalnėm, kai kur lyguma, arba visai nežymia įkalne. Aplink dar ilgai mus lydėjo levandų laukai, kuriuos vėliau pakeitė dirbami laukai ir vynuogių plotai. Taip mėgaudamiesi lengvu mynimu pasiekėm ir Riez miestuką. Visiškai tradicinis prancūziško stiliaus miestukas su keliomis pagrindinėmis gatvėmis, vos keliais tebeveikiančiais restoranėliais, boulangerie, ir suvenyrų parduotuvėm tiems retiems vis dar užklystantiems turistams. Pamatėm veikiantį paštą, tad iškart nusprendėm parašyti atvirutes ir išsiųsti į Lt. Netoliese taip pat radome dar veikiantį marketą, kuris mums išėjus už 5 min užsidarė siestai, tad užsipirkę artimiausiai parai maisto ramiai galėjome judėti toliau. Geras dalykas Prancūzijoje yra geriamo vandens kraneliai, kurių yra beveik bet kuriame kaime. Tad apie geriamo vandens trūkumą čia galima net negalvoti. Kelias po pietų vėlgi mus džiugino lengvu mynimu – daugiausia buvo lygumos, tad kilometrai tiesiog akyse sukosi. Kiek stabtelėjom labai gražiame Allemagne en Provence miestuke. Jame stovi įspūdinga pilis, pačiame miestelio centre yra centrinė aikštė, kurios centre – fontanas su geriamu vandeniu. Aplinkinės gatvelės siauros, kylančios į kalną, namai seni su skirtingų spalvų langinėmis. Dauguma jų uždarytos, tad galima spėti, kad sezono metu čia įsikuria nedidelės kavinukės ar parduotuvytės.
Už Allemagne en Provence prasidėjo įspūdingas kelias palei uolas ir nemažą slėnį. Kelias vingiuotas, šoninės tvorelės (kur jos buvo) sumūrytos iš akmenų. Važiuoji, mėgaujiesi vaizdais, retkarčiais pafotkini. Bet daugiausiai norisi tą jausmą į save sugerti. Žinojom, kad šiandien reikia kiek įmanoma arčiau priartėti prie Aix-en-Provence miesto, bet dar turėti galimybę nakvynei gamtoje. Pasirinkom kelią, kuris vedė šalia autostrados. Panašu, kad važiavimas autostrada čia gana brangus, nes labai daug mašinų važiuoja šiuo šalutiniu keliu per mažus miestelius. Toks intensyvus eismas gerokai išvargina, neturi galimybės nei truputėlio pasukti į šoną. Nesvarbu, ar būtų duobė, ar kokia kliūtis priekyje – abiems pusėmis vyksta beveik nenutrūkstamas eismo srautas. Iki Aix-en-Provence likus ~15 km radom labai smagią vietą nakvynei. Kiek atokiau nuo pagrindinio kelio ant kalno pušyne, o dar ir su panoraminiu vaizdu į … autostradą 🙂 Bet ir į saulėlydį. Tad šį vakarą leisim relaxuodami kartu su visu automobliu srautu.