Statistika:
Maršrutas: Lido di Ostia – Fiumicino airport
Atstumas: 14,73 km
Išlaidos: 22,88 € (7,30 € – McDonald’s, 15,58 € – maistas)
…
Rytas pakrantės bare. Virš galvos nuo ankstyvo ryto skraidė lėktuvai. Bet jie gali trukdyti tik tiems, kurie vis dar nori miego. O mes tradiciškai atsikėlėm jau 7.30 val. Tuo metu vietiniai jau pradėjo savo rytines mankštas pajūryje, šunų vedžiojimus. Vienas vyras gal valandą laiko stovėjo vienoje vietoje vos judindamas rankas ir kojas ir tik kas kažkiek laiko pasisukdamas į kitą pusę. Gal kokius jogos pratimus taip atliko?
O saulė po truputį kilo, viską apšviesdama ryškia geltona spalva. Pasigaminom arbatos su sumuštiniais ir mėgaudamiesi rytine saule, pusryčiavom baro terasoj. Jaučiu, kad jei šalia gyvenčiau, dažnai ateičiau čia paskaityti knygos.
Susipakavę daiktus, užsukome į McDonald’s kavos ir pasinaudoti tualetu. Nedidelis pastebėjimas, bet labai geras dalykas yra įrengti neįgaliųjų tualetai. Jie yra atskiri, tad galima ramiausiai išsiplauti galvą, išsivalyti dantis ir dar po rankų džiovintuvu išsidžiovinti plaukus. Žodžiu, beveik 5 žvaigždučių galimybės.
10 val. ryto McDonald’s publikos nedaug, bet ji pakankamai įvairi: keletas senyvo amžiaus vyrų, atėjusių išgerti kavos ir paskaityti rytinį laikraštį; vienas vyras, kažką intensyviai skaitantis savo planšetėje; vis užbėgantys žmonės iš kino kompanijos, kuri čia pat gatvėje ruošiasi filmuoti kažkokio filmo epizodą; na ir krūvelė 13-14 metų vaikų, kurie panašu kad iš pamokų pabėgo tiesiai į McDonald’s. Viduje jaunimėlis geria kavą, išėję į lauką parūko, o po to panos lekia į WC valytis dantų. Akivaizdu, kad nuo tėvų ir mokytojų slepia, kad rūko. Jų apranga gana paprasta: kedukai, džinsai, džemperis ir kuprinė ar didesnė rankinė. Svarbiausia, patogumas.
Pro McDonald’s langus smagu stebėti aplinką. Pro šoną gatve praeina įvairiausių žmonių: čia gali pamatyti turistų porelę, kurie smalsiai į viską žiūri (turbūt tai pati atostogų pradžia); su plentinuku pralekia dviratininkas, kuris tokiu greičiu važiuodamas nieko aplink nemato; lėtai prašliaužia senyva apskurusi moteriškė, stumiantis prieš save vežimėlį su turbūt visu savo turimu turtu; skubiu žingsniu praeina keletas vietinių žmonių – turbūt skuba darbo reikalais; pro šalį taip pat lengvu žingsniu praeina jaunatviškai ir stilingai apsirengusi moteris su ausinuku rankose. Panašu, kad vietiniai įpratę prie nuolatinio vėjo, nes apsirengę labai plonai – daugelis trumpom rankovėm. Priešingai iš kitur atvykusiems – šitie tai apsirengę striukėm, džemperiais ir megztiniais. Tarp tų atvykėlių ir aš save priskaičiau – man su džemperiu ir skara ant kaklo visai nebuvo per karšta.
McDonald’s susigundėm paragauti blynų – seniai nieko panašaus nevalgėm. Ir turbūt geriau jau būtume ir nevalgę – blynai net nepanašūs į blynus savo skoniu. O ir išvaizda tokia popierinė jų.
Kadangi iki skrydžio dar turim pakankamai laiko, skiriam jį tingiam poilsiui. Numynėm iki pakrantės, susiradom jaukia vietą ir tiesiog relaksavom. Aš šiuo metu nepaleidžiu iš rankų savo “kindlo”, nes esu tiesiog įnikus į Alberto Angelo knygas apie Senovės Romą. Jau prieš kelias dienas baigiau skaityti “Viena diena senovės Romoje”, o dabar skaičiau “Romos imperija. Kelionė paskui monetą”. Tai vienos geriausių knygų apie senovės romėnų gyvenimą, kurios atskleidžia neįtikėtinų faktų. Jas perskaičius į kiekvieną grindinio plytelę, užuolaidų spalvą, durų staktą pradedi žiūrėti visai kitomis akimis.
O štai ir Fiumicino oro uostas – galutinė mūsų kelionės dviračiais dalis. Buvo keista viską pakuotis, dėlioti daiktus ir bandyti viską sutalpinti į turimus krepšius. Ką gi, kelionė baigta. Kaip sakoma itališkai – Viaggio completato! Andiamo a casa! 1088 km ir maršrutas Bergamo (Milan) – Rome – Napoli įgyvendintas!
