Atostogų pradžia! Kaip ir pridera mūsų įprastoms atostogoms, jos prasideda labai ankstyvą rytą. Planavome keltis kokią 4 val. ryto, ir vos saulei prašvietus pajudėti. Bet galiausiai nusprendėm keltis 5 val. ir iki 6 val. jau judėt pirmyn. Pavyko! Kava, užkandžiai ir visa manta sukrauta ir mes judam į pietus. Šiek tiek po 6 val. ryto privažiuojam Alytų ir fantastišką saulės patekėjimą – akimirka buvo verta įamžinimo, tad stojom su avariniais pakelėje, o aš nulėkiau su fotiku palakstyt po pievas.
Kelionę tęsiame Lenkijos keliais, kurie su kiekvienu keliavimu vis geresni. Žinoma, siauri keliai, nuolat lekiančios fūros nežavi, bet tai jau tikrai nepalyginamai geriau negu buvo prieš kokius 10 metų. Popietę užmatėm šaunią poilsiavietę šalia degalinės, tad stojom pietų. Iš namų maisto turėjom daugiau negu reikia, įskaitant ir kavos termosą, tad nieko papildomai ir nereikėjo. Užkandžiavom spiginant saulei ir šalia žydint saulėgrąžoms.
Pavakare jau privažiavome ir Krakovets pasienį. Šiek tiek buvo neramu, kaip pavyks jį pravažiuot. Bet nepraėjo nė 20 min, ir mes jau Ukrainoje.
Į Lvovą įvažiavom jau sutemus. Miestas įsiminė akmeniniu grindiniu, dideliu automobilių srautu ir gana judriomis gatvėmis. Navigacijos pagalba susiradom savo rezervuotą viešbutuką (tiesa, iš antro karto, nes pirmiausia navigacija rodė važiuoti per pėsčiųjų zoną), įsiregistravom ir patraukėm apžiūrėti naktinio miesto ir paieškoti vietos užkąsti.
Internete buvau pasižymėjus keletą įdomesnių vietų vakarienei, o kadangi viena iš jų buvo mums pakeliui, čia ir užėjom. Gaila, kad staliukų lauke nebuvo (šaligatvį remontavo), bet užtat viduje irgi buvo labai jauku ir pilna žmonių. Peržvelgus meniu ir patiekalų kainas norėjosi visko – pradedant užkandžiais, baigiant desertu. Tad išbandėm įvairiausių patiekalų – ukrainietišką tradicinę sriubą duonoje, įvairių mėsos kepsnių, troškinių, ir žinoma pyragėlių bei vyno. Prisivalgėm čia jau būtų ne tas žodis – tiesiog persivalgėm. Bet kaip buvo skanu!
