Maršrutas – Hellevoetsluis – Ouddorp – Ellemeet – Burgh-Haamstede – Domburg – Vlissingen – Breskens – Sluis
Atstumas – 111 km
Važiavimo laikas – 6 val
Vid. greitis – 18,4 km/h
Išlaidos – 30,67 € (maistas – 6,89 €, dujos – 15,98 €, keltas – 7,80 €)
…
Šiandien atsikėlėm apie pusę 9 val. Norėjosi greičiau pajudėt, nes aplink važinėjo mašinos, vaikščiojo žmonės. Nors panašu, kad mūsų niekas taip ir nematė (arba matė, bet nekreipė dėmesio). Nuo pat ryto švietė saulė, tai pagaliau normaliai viską išsidžiovinom. Rytinei kavai ir sriubai išnaudojom paskutines dujas. Jei šiandien jų nerasim, teks maitintis sausu maistu.
Šiandienos tikslas – pervažiuoti 3 salas ir vėl atsidurti žemyne, Breskens mieste. Nuo ten jau ir iki Briugės nebetoli.
Tik pradėjus važiuot Mindaugas pastebėjo, kad jo galinė padanga tuščia. Sustojom. Kol Mindaugas tvarkė padangą, aš pamačiau nuorodą į parduotuvę Gamma, kur galėtų būti dujų. Reik bandyt laimę. Pakeliui dar vieną panašią parduotuvę užmatėm – Formido. Gamma parduotuvėje dujų nebuvo, užtat Formido radom – paėmėm iš karto 2 vnt. Kainavo po 7,99 €. Pagaliau ramiai galėsim važiuoti salų link, nebereikės ieškoti dujų. Iki pakrantės atvažiavom labai greitai, pakeliui vis pralenkdami žmones, kurie traukė paplūdimio link. Iš miestelio iki paplūdimio apie 10 km, bet niekam nėra problemos iki ten nuvykti dviračiu. Kadangi mes norėjom greičiau patekti į salą, tai nieko nelaukę didžiuliu tiltu pajudėjom tikslo link. Dviračių kelias (taku jau to nepavadinsi) platus, dviejų juostų, su tarpinėmis stotelėmis. Mašinoms palikta maždaug tiek pat vietos, kiek ir dviračiams, o ir šiaip dviračių čia kur kas daugiau.
Pervažiavus pirmą tiltą nusprendėm ir mes link paplūdimio traukti. Kairėj pusėj užmatėm kažką panašaus į poilsiavietę, tad ten ir nusukom. Radom labai fainą aikštelę kemperiams su suoliukais, stalais, WC (kurie čia jau nebe TOI TOI, o DIXI). Šalia pakrantėje greičiausiai vakarui planuojamas geras vakarėlis, muzika jau pajungta, generatoriai ūžia, gėrimų šaldytuvai atvežti, pakabintos vėliavėlės ir t.t. Susirinkę kol kas tik organizatoriai. Jaučiu, vakare čia gali būti smagu 🙂 Mes tuo tarpu šalia patinginiavom, išsimaudėm (vanduo šaltokas), užkandom ir vėl į kelią.
Pirmąją salą pravažiavom labai greitai. Už jos vėl tiltas, ir mes jau kitoje saloje. Čia buvom nusprendę papietauti. Kol suradom gražią kemperių aikštelę, buvom nuvažiavę jau 50 km. Tokiu keliu minasi labai lengvai, net šoninis vėjas per daug netrukdo. Pietums išsivirėm ryžių su mėsyte, pasiruošėm salotų. Prisivalgėm daug ir labai skaniai. Jaučiasi, kad tiek išeikvojant energijos reikia kur kas daugiau maisto negu įprastom sąlygom. Šiek tiek pasideginę, pasnaudę, keliavom link trečios salos.
Iš tiesų, tai maniau, kad tos salos bus mažai apgyvendintos, panašiai kaip pas mus Kuršių Nerijoje, bet kur tau – gyvenvietės normalaus dydžio, restoranai pilni žmonių, visi atsipalaidavę, bendraujantys ir šiaip smagiai leidžiantys laiką. Aišku, gal dalis žmonių čia tik dėl to, kad šeštadienis, bet vis tiek – smagu, kai veiksmas aplink vyksta. O prie paplūdimio suvažiavę daugybė kemperių. Tik keista, kad kai kurios kemperių aikštelės visos asfaltuotos. Tokiu atveju žmonės savo kėdes, stalus tiesiog ant asfalto susistato ir ten būna (skaito knygas, laikraščius ir pan.). Nors man tai neatrodo labai maloniai. Man reikia žolės 🙂
Beje, pastebėjau, kad visi olandų namukai (ypač mažesnėse gyvenvietėse), yra tiesiog tobuli. Viskas aplink sutvarkyta, visur lauke maži staliukai, trinkelės išklotos, žolė palaistyta, neišdžiūvusi. Šiuo metu ypač masiškai visur žydi rožės. Tai ir vaizdas, ir kvapas nerealus!
Popietinis tikslas buvo nuvažiuoti dar mažiausiai 30km ir kuo arčiau priartėti prie trečios salos krašto. Į trečią salą važiavom didžiausiu tiltu iš visų – plačios juostos tiek dviračiams, tiek automobiliams. Tiesa, žmonių jau akivaizdžiai mažėja, automobilių pravažiuoja kur kas mažiau negu dviračių. Tiesa, į trečią tiltą patekom ne iš karto. Pasirodo, šiek tiek ne tiek vienu metu nusukom ir atsidūrėm aklavietėj. Kelio į priekį nėra, atgal grįžti nesinori, o mums reikalingas kelias eina mums virš galvų. Na ką gi, sunkiai, bet užsivedėm dviračius stačiu kalnu į viršų, persikėlėm per apsaugines tvoreles ir persivedėm per mašinų kelią. Gerai, kad eismas čia neintensyvus, tai nei mes, nei mums niekas netrukdė.
Trečią salą pramynėn “ant tempo”. Tikslas buvo netoli salos galo pernakvoti, o ryte persikelti į žemyną. Kai iki salos galo liko apie 10 km, pradėjom dairytis nakvynės. Vis nerasdami vietos, po truputį judėjom toliau. Galiausiai kilo mintis pabandyti dar šį vakarą pasigauti keltą. Tada su naujom jėgom numynėm pirmyn. Pakrantėje atsiradom maždaug 21:30 val. Apsukom kelis ratus aplink prieplauką/uostą – nėra nei daug žmonių, nei dviračių, nei tuo labiau laivų. Nusivylėm… Kai jau apsisukom minti atgal, vienam kampe pamatėm pastatą su užrašu “KASSA”. Vėl užsižiebė viltis. Greit numynėm ten ir išsiaiškinom, kad keltas į Breskens kels už 15 min. JĖĖĖĖĖĖĖ!!!!! Sumokėjom po 3,90 € ir mes jau laukiamajame. Po 5 min atplaukė keltas, išlaipino ten esančius ir pradėjo suleidinėti keliaujančius į Breskens. Įsivedėm dviračius į “garažą”, su virvėm pririšom juos (pamatę, kad ir kiti taip daro), suradom šalia rozetes, pajungėm telefonus kad krautųsi ir pakilom į viršų. Jau buvo maždaug 22:20 val., saulė leidosi, vėjas kilo, o mes keltu pajudėjom link maksimalaus šiandienos tikslo – Breskens miestelio. Kėlėmės neilgai, gal kokias 20 min, bet spėjom pasidžiaugti minkštomis sėdynėmis. Galėjo keltas ir ilgiau užtrukt, būtume ir pailsėję, ir telefonus pilnai pasikrovę 🙂 Bet deja, keltas prisišvartavo prie kito kranto ir teko išlipt lauk.
Lauke tamsu. Ne visiška aklina tamsa, bet jau gerokai sutemę. Žinoma, vienintelis tikslas šiuo metu – rasti vietą nakvynei. Nusistatėm Briugės kryptį su tikslu kažkur pakeliui sustot pernakvot. Tai buvo vienintelis kartas, kai nakvynės ieškojom jau visiškoje tamsoje 🙂 Ir lyg tyčia, niekur aplink nebuvo nė menkiausios galimybės sustot. Arba privatūs sklypai, arba dirbamos žemės. O mes norėjom bent jau minimalios užuovėjos, kad nuo vėjo apsisaugot. Taip netikėtai numynėm dar 10 km, kai Mindaugas užmatė visai neblogą vietą. Šalia gamyklos ar kažkokio ūkio ribos, šalutinės gatvėlės pakraštyje, buvo nupjauta žolytė, iš dviejų pusių augo krūmų gyvatvorė. Viskas. Daugiau minti šiandien nebereikės. Stojam. Galų gale jau 23:15 val. Greit pasistatėm palapinę, susimetėm daiktus ir išsivirėm makaronų. Suvalgėm su likusiom salotom, užsigerdami vynu ir alumi. Pavalgę iš karto atsijungėm 🙂 Šiandien plano maksimumas netgi viršytas!
Tiesa, trečioje saloje buvo labai gražus Veere kaimelis. Visas kaip iš gilios senovės. Atrodo, tarsi važiuotum filmavimo aikštele. Viskas taip netikra. Kaip kokiais viduramžiais. O iš tiesų, keliuose ten esančiuose restoranėliuose pilna žmonių, pakrantėje daugybė jachtų, bažnyčios varpai groja labai gražią muziką. Žodžiu, totali idilė. Jei nereikėtų judėt toliau, mielai norėčiau bent trumpam ten pasilikt.