Jeigu būni Karpatuose ir neužlipi iki Goverlos viršūnės, galima sakyti, kad tu čia net nebuvai. Tad šiandien turime vieną tikslą – užkopti iki aukščiausios Ukrainoje Goverlos kalno viršūnės. Tad ilgai nemiegodami jau ryte pajudėjom iš Yaremche. Pakeliui kiekviename didesniame kaimelyje pakelėse vyko “turgūs” – tiesiog žmonės ką turėjo, sunešė prie gatvių ar pardavinėjo iš savo automobilių.
Pakeliui dar stabtelėjom pasigrožėti Vorokhta miestelyje esančiu senoviniu tiltu. Vorokhta tiltas-viadukas, pastatytas 1895 m., jungia abu Prut upės krantus. Tilto ilgis – 130 m. Teigiama, kad Vorokhta tiltas yra didžiausias akmeninis tiltas Europoje.
Pasiekti Goverlos kalno papėdę, nuo kur prasideda visos trekkingo trasos, nebuvo taip paprasta. Aišku, turint džipą 4×4, būtų kur kas paprasčiau. O mes su savo Opel Sintra judėjom iki tikslo labai lėtai. Iš pradžių dar važiavome nors ir nelabai geru, bet vis tik asfaltuotu keliu. O vėliau kelias virto į skalda užpiltą žvyrkelį, kuriuo taip ir lingavom bandydami laviruoti per visą kelio plotį. Kelios mašinos jau stovėjo pakelėse, greičiausiai užkaito varikliai taip pirmu bėgiu riedant į kalną.
Pats kopimas į Hoverlos kalną užtrunka ~7 val. (vidutiniškai 4 val. į priekį ir 3 val. atgal). Kopimas į Hoverla nesudėtingas, bet dėl aukščio pokyčių tenka vis prisėsti pailsėti. Į šią viršūnę kasdien lipa tiek vaikai, tiek suaugę ar senyvo amžiaus žmonės. Kiti renkasi ir sudėtingesnį variantą – nuo Hoverlos tęsti kelionę iki Petros kalno.
Tako pradžia yra gerai pažymėta, aplink nemažai namelių-parduotuvyčių, kur galima gauti kavos, arbatos, suvenyrų. Vos įžengus į mišką ir pradėjus savo kelionę, užmatėme šalia tako sustatytas lazdas. Sumąstėm, kad reik pasiimti – gal padės kopti. Ir iš tiesų, vėliau savo sprendimus labai džiaugėmės, nes ypač kai tenka gana stačiai kopti ar po to staigiai leistis į apačią, tos lazdos padėdavo tai padaryti greičiau ir lengviau.
Iš pradžių kurį laiką einame mišku, kur visas takas veda per didžiules šaknis. Fainas vaizdas, būtų tikrai smagu čia kokį siaubo filmą nufilmuot 🙂
Išlindus iš miško, jau pasimatė ir mūsų tikslas – Goverlos viršūnė. Toli ji atrodo iš šito taško… Bet saulė kepina, oras fantastiškas, vienas kitas debėsėlis danguje – puiki diena kopimui. Dabar jau aplink galime grožėtis atsiveriančia panorama. Ir kuo aukščiau lipam, tuo viskas gražiau atrodo. Iš pradžių dar aplinkui medžiai, vėliau jau lieka tik krūmai, kol galiausiai link viršūnės lieka tik pieva.
Ir štai, pagaliau, mes viršuje!!! Aplink daug vietinių ukrainiečių, čia jiems kaip iššūkis kiekvienam, užlipti čia ir palikti savo vėliavėlę. Kai kurie čia atvyko iš Krymo, šį kopimą laikantys kaip laisvės simbolį. Atkreipiau dėmesį į vyrą, užlipusį čia su didele turistine kuprine. Viršuje jis priėjo prie didelio čia pastatyto kryžiaus, priklaupė ir nuleido galvą.
Jau grįžus namo pasiskaitinėjau, kad vykdomi ir “taikos bėgimai” į kalną. Kai visus šiuo 4 kilometrus į kalną sportininkai ir kiti entuziastai užbėga. Savotiškas maratonas gaunasi. Šis kalnas apskritai ukrainiečiams kaip laisvės, taikos ir nepriklausomybės simbolis.
Pailsėjom, pasigrožėjom įspūdingom panoramom, išgėrėm karštos arbatos (Mindaugas nepatingėjo atsinešti dujinę viryklėlę ir puodą iki viršaus, kad mus palepintų) :), o tada jau leidomės žemyn.
Nusileidom gana lengvai, turėtos lazdos labai padėjo. Apačioje jas palikome toje pačioje vietoje, kur ir radome, kad ir kiti pasinaudotų. Apačioje be fizinio krūvio iš karto pasijuto vėsuma, tad nusipirkom karštos arbatos iš prekeivių ir kaip įrodymą, kad čia buvome – medalį už kopimą. O tarp kojų mums vis lakstė mažytė voverytė, vis taikydamasi kokį skanesnį kąsnelį iš turistų nugvelbt.
Sėdom į mašiną ir pajudėjom iki kitos nakvynės vietos – Kosiv kaimelyje. Internete buvau skaičius, kad čia kiekvieną ketvirtadienį ir šeštadienį vyksta dideli turgūs. Iš čia visas prekes veža į kitas Ukrainos vietoves. Tad aišku, mums būtinai reikėjo į čia pakliūt. Tad įvairaus gerumo keliais judėjom link Kosiv. Pakeliui vis pralenkdavom nemažus būrelius karvių, kurios visos turėjo skambaliukus po kaklais. Tad eina ir skambaliuoja per visą kaimą. Niekaip jų nepamesi 🙂
