Į Sardinijos Alghero miestą nusileidžiame jau vėlai vakare, saulei senokai nusileidus už horizonto. Nusileidimas buvo neramus, nedidelį lėktuvėlį stiprūs vėjo gūsiai gerokai pakratė. Na, bet pagaliau mes jau ant žemės. Išėjus į lauką oras nuotaikos nepakėlė – vėjas plonesnes palmes lenkia prie žemės, visur aplinkui pustomas smėlis kaip kokioje Sacharos dykumoje. Šiaip ne taip išsiaiškinę kaip nuvykti į miesto centrą, sėdam į autobusą ir judam link mūsų viešbutuko.
Viešbutukas paprastas, bet yra viskas ko reikia, o svarbiausia, kad yra balkonėlis ir lauko terasos. Įsikuriam ir trauksim į miestą ieškoti vakarienės.
Apėjom keletą gatvių, ir nei vienas restoranėlis nedirba. Pagaliau vienoje nedidelėje gatvelėje užtikome veikiantį ir labai pilną restoraną. Jame įvairiausi žmonės – nuo vaikų iki senukų. Visi jaukiai ir šiltai bendrauja, ragauja įvairius patiekalus, žiūri furbolą ir pan. Mes užsisakome vyno ir tradicinio patiekalo – kuskuso.
