8 diena

Maršrutas: Lido Di Dante – Cervia – Cesenatico – Rimini beach
Atstumas: 74,29 km.
Važiavimo laikas: 4:49 val.

Išlaidos: 25 € (maistas) + 11,5 € (skalbykla)

…

Dar vienas ankstus rytas drėgname ir ūkanotame paplūdimyje. Vos saulei tekant dar buvo galima įžiūrėti žvejų valteles, bet po valandos užslinko toks rūkas, kad ir vandens nebesimatė. Palapinė drėgna iš vidaus, net paklotukai drėgni, ir nepanašu, kad pavyks kažkiek išsidžiovinti. Tad ryte iš karto išsivirėm makaronų su sūriu ir pomidorų padažu, išgėrėm kavos ir susipakavę daiktus pajudėjom. 

Kelias iš pradžių vedė mišku, pravėžuotais keliais, vėliau pasisuko per laukus, šonuose augant didžiulėms pušims. Toks važiavimas per rūką man iš karto primena Stephen King romaną “Rūkas”. Mistika, bet be galo gražu. Pakeliui dar pasirinkau keletą didesnių kankorėžių, gal pavyks panaudoti fotosesijoms. 

 Šiandien nemažai kelio vedė įvairiais laukais ir miškais. Miško keliukai labai geri, puikiai tiko minti netgi su mūsų plentinėmis padangomis. 

Bevažiuodami pagalvojom, kad būtų visai neblogai pakeliui rasti kokią savitarnos skalbyklą – nes būtų tikrai smagiau rytoj į lėktuvą įsėst švariais rūbais. Pasižiūrėjom Google maps – ir radom veikiančią skalbyklą už 15 km. Minam tiesiai ten! 

Atmynėm, o ten nedidelė, bet labai patogiai ir tvarkingai įrengta skalbykla – trys skirtingo dydžio skalbimo mašinos, 3 džiovyklės ir dar pora skalbyklių gyvūnų daiktams (pledams ir pan). Susidėjom visus nešvarius rūbus į didžiausią L dydžio skalbyklę, sumokėjom 9€ ir gavom pusvalandį laisvo laiko. Skalbykloj buvo ir rozečių, tai pasikrovėm telefonus, baterijas ir pailsėjome. Mindaugas spėjo suvaikščioti iki food truck’o nupirkti kavos ir po piadina sumuštinį (tradicinis Emilia-Romagna regiono patiekalas). Tai į lavašą panašų paplotėlį įdėti įvairūs priedai. Mes valgėme su kumpiu, rukola ir padažu. Tikrai labai skanus ir sotus patiekalas. 

Po skalbyklos mūsų laukė dar apie 35 km iki Riminio. Galvojome, bus lengvas pasivažinėjimas pakrante, o bet tačiau, pradėjo pūsti toks stiprus priešpriešinis vėjas, kad momentais tiesiog nustodavau minti. Dviratį net nešiojo į šonus. Taip mūsų lengvas pasivažinėjimas pavirto į tikrai sunkų darbą raumenims.

Pakeliui pravažiavome labai jaukų Cesenatico miestelį. Čia jau esame buvę per Dano 2-ąjį gimtadienį. Stabtelėjome išgerti kavos ir suvalgyti ledų toje pačioje kavinėje kaip ir prieš 1.5 metų. 

16.30 val. jau atmynėm į Rimini senamiestį prie Ponte di Tiberio. Tai turbūt labiausiai atpažįstamas Rimini simbolis. Kelios nuotraukos prie jos ir keliavom iki knygyno. Norėjau surasti Danui naujų knygučių lauktuvėms. O šitame knygyne jau esu buvus prieš 1,5 metų, kai lankėmės čia visi trys. Tada Danui buvo sukilusi temperatūra iki 40 laipsnių, o aš ieškojau kažkokių knygučių su veiklomis, ką jis turėtų ką veikti gulėdamas lovoje. 

Kita stotelė buvo dviračių parduotuvė prie oro uosto. Tikėjausi, kad gal jie turės dviračių dėžių, su kuriomis galėtume parsiskraidinti dviračius atgal. Turėjo, bet labai dideles. Mes tokių niekaip nenusineštume iki oro uosto. Tad šios minties atsisakėme.

O paskutinis dienos darbas – rasti nakvynę. Nuo Riminio tęsiasi gan ilgas paplūdimių ruožas, kur jokių miškelių ar tinkamų vietų wild campingui. Buvau pasižymėjus keletą vietų palei dviračių taką, tai ir mynėm jo link. Bet minant palei pakrantę pamatėme šalia jos didžiulį apleistą senovinį pastatą. Už to pastato iki pat jūros buvo tuščias paplūdimys. Į kairę – tuščia, į dešinę – irgi tuščia. Stojam? Stojam! Atsivarėm dviračius į paplūdimį ir nusprendėm šokt išsimaudyt į jūrą. Oras buvo visiškai ramus, jokio vėjelio, o po visų kelionių taip norėjosi nusipraust. Ir čia buvo pirmosios maudynės Adrijos jūroje iš Italijos pusės. Vanduo nors ir šaltokas, bet puikiai atgaivino. 

Išlindę iš jūros greit persirengėm, pasitiesėm vieną pripučiamą kilimėlį ir pasigaminom “pasta a la bolognese”. O kai jau sutemo, pasistatėm palapinę ir keliavom ilsėtis.