6 diena

Maršrutas: Piazza Vecchia – Chioggia – Ca’Tiepolo – Mesola
Atstumas: 114,05 km.
Važiavimo laikas: 5:49 val.

Išlaidos: 7 € – maistas.

…

Rytas prasidėjo 6.30 val. su paukščių garsais ir retkarčiais pagrindiniu keliu pravažiuojančiomis mašinomis. Lauke didžiulė rasa ir drėgmė, o saulė vos vos kyla. Jeigu vos prabudus dar atrodė, kad aplink esantis rūkas greit išsisklaidys, tai 8 val jis dar daugiau viską aptraukė. Nebesimatė net šalia mūsų nakvynės vietos esančio tilto ir kito kanalo pusės. Supratom, kad su palapinės išdžiovinimu nieko nepavyks ir reikia tiesiog pakuotis daiktus. Žemėlapiuose išsiaiškinom kaip geriau važiuoti, vengiant pagrindinio kelio. Nes važiuoti per rūką vos matomiems idėja nelabai džiugino. Ir dviračių lemputės čia jau nebepagelbės. 

Užkandom, išgėrėm kavos ir susipakavom. 

Pasukom važiuoti į šalutinį kelią, kuris tęsėsi palei kanalą. Ant kranto buvo pilna žvejų, o keliu mus vis pralenkdavo sportininkai dviratininkai. Neilgai trukus reikėjo sukt palei kitą kanalą, o čia jau buvo dviračių takas. Neasfaltuotas, provėžos tik yra, bet danga kieta ir važiuoti buvo lengva. Labai smagiai mynėm kaip ežiukai rūke.  palei kanalą vėl susėdę žvejai, kai kurie paprastai ant kėdučių, kiti jau su staliukais, skėčiais ir vos ne krėslais. Kai baigėsi dviračių kelias, jau buvom pramynę daugiau negu 20 km. 

Nusprendėm sukti į Chioggia – tokį kaip pusiasalį, į kurį patekti reikia per kelis tiltus. Pasirinkom važiuoti mažesniu keliu. Nors ir čia mašinų buvo tiek daug, kad kartais nesugebėdavom vienas kito girdėti šūkaujant. Pakeliui pramynėm didžiules gyvenančių paukščių plantacijas. Daug ančių, garnių, o vienoje vietoje pamatėm ir visą krūvą baltų flamingų. Aišku, jie tolokai nuo kelio, bet vis tiek smagu tokius pamatyt. 

Chioggia miestelis yra kaip mažoji Venecija – su kanalais, gondolomis (nors mažų laivelių čia daugiau), ir tikrai fotogeniška aplinka. Iš anksto buvome nusižiūrėję piceriją ant kranto, tai numynėm tiesiai ten. Pravažiuodami patekom tiesiai į sekmadienio turgų, kur visokie maisto produktai, gėlės, ir pan. 

Privažiavom piceriją, ir kaip gaila, kad šalia kanalo visi staliukai užimti. Bet peržvelgiau žmones – vieni panašu jau į pabaigą. Ir iš tiesų, tik baigėm persiaut batus ir staliukas prie kranto atsilaisvino. Valio! Užsisakėm dvi picas, alaus ir prosecco. Picos LABAI skanios, valgėm net pasičepsėdami. Ir kaina labai normali – 10.50-11.00€ už normalaus dydžio picą. 

Dar bevalgant pro mus praplaukė gondola su joje grojančiais saksofonininkais. Labai gražu! 

Pavalgę dar prasukom keliomis gatvelėmis pro senamiestį, pasižiūrėjom į visur pro langus sudžiautus skalbinius ir pajudėjom iš miesto. Eismas buvo didelis, tad mynėm, kad kuo greičiau dingt. Pakeliui dar pamatėm netikėtai sekmadienį dirbantį prekybos centrą, tai dar pasipildėm vandens atsargas.

Kurį laiką mynėm pagrindiniu keliu su mašinomis. Kilometrai keitėsi greitai, bet malonumo jokio. Tiesiog mini ir tiek. Tad vienos pertraukėlės metu sugalvojom pasukti į šoną ir prasukti ratuką aplink pro kanalus. Vos pasukus iš karto atgaiva – ramus kelias, vos viena kita mašina. Vėliau supratom kodėl – aplink buvo tik kelios pavienės sodybos ir didžiuliai dirbami laukai. Mynėm, o aplink tik vėjas girdėjosi. Pravažiavom vieną tiltą per kanalą, antrą tiltą ir kai jau planavom važiuoti trečio tilto link – ties posūkiu buvo uždėtas ženklas – tiltas yra išmontuotas. Pasitikslinu žemėlapyje – pravažiuojamą kelią kaip ir radom, bet žmonių atsiliepimai irgi tokie, kad tilto nėra. Rizikuot nenorėjome, kad netektų po to 10 km grįžt atgal, tai sukom vėl pagrindinio kelio link. O tuo metu jau buvom numynę 102 km ir visai jau norėjosi ieškoti nakvynės vietos. Dairėmės, bet nieko tinkamo nebuvo. Vėl pasiekėm pagrindinį kelią ir dairydamiesi mynėm tolyn. Už dar vieno tilto ir upės pamatėm palei upę einantį dviračių taką. Va! Čia gali būti tai, ko ieškom. Pasukom į Mesola miestelį, radom dviračių taką ir kiek toliau juo pavažiavę radom ir tinkamą vietą nakvynei. Šalia tako, bet ant lygios žolės, su vaizdu į Goro upę. Beje, ši upė skiria Veneto ir Emilia-Romagna regionus. Tad mes vėl sugrįžom į Emilija-Romagna.