January 2022

Tenerifėje jau kelintą kartą siaučiant calimai (smėlio audrai iš Sacharos dykumos), gryno ir gaivaus oro išvykom ieškoti į kalnus. Pasiėmiau Daną, sėdom abu į mašiną ir patraukėm link Teidės nacionalinio parko. Kadangi išvykti nusprendėm gana staigiai, tai ir nusimačius jokios vietos nebuvau. Bet prisimenant ankstesnes keliones po Tenerifę, buvau tikra, kad pakeliui tikrai kažką rasim. Ir aš tikrai neklydau. Pakilus į 1400 m aukštį įvažiavom į Teidės nacionalinį parką, o čia jau prasidėjo ir apžvalgos aikštelės, ir hiking’o trasos. Sustojome prie nuorodos į “Sendero del Chinyero”, nes atmintyje lyg ir buvo kažkas likę, kad šitą taką reiktų praeit. Galvojau pasižiūrėsiu…

Šiandienos žygio tikslas buvo išbandyti nešioklę nešant Daną ant nugaros. Dėl to rinkomės ne per daug sudėtingą maršrutą, o laiką tam pasirinkom prieš pietus – kad būtų didesnė tikimybė, kad Danas bent kažkiek pamiegos. Sendero Acequia del Gualdamina pasirodė labai tinkamas variantas. Ne per daug nutolęs nuo Esteponos (22 km), ir apie 5 km ilgio. Prieš važiuojant pasidomėjau, kad mašiną pasistatyti reikės prieš tako pradžią esančiame parkinge. Pagal google maps’ą jis pasirodė gana didelis. Bet ko mes nenumatėm – kad sekmadieniais būtent tame parkinge vyksta sendaikčių turgus. Vualia! Na ir pataikėm! Tai aišku, mašinų visur pilna, žmonių daugybė, aplink triukšmas…

Pietinėje Ispanijos dalyje, 14 km nuo turistų pamėgto Marbella kurorto arba 50 km nuo Malagos miesto yra vieta, kuri labai primena lietuvišką pajūrį su savo kopomis, plačiu pležu ir pasivaikščiojimo takeliais. Sendero Dunas de Artola – labai lengvas ir paprastas pasivaikščiojimas netgi absoliučiai nemėgstantiems to daryti ar atvykus su mažais vaikais (patogu net su vežimėliais). Tako ilgį galima koreguotis patiems. Eiti arba visą iki galo, ar daryti nedidelį žiedinį ratuką. Vaizdas turėtų būti dar įspūdingesnis vakare, leidžiantis saulei.